Osho

Rajneeshas arba Osho – (tikrasis vardas Rajneesh Chandra Mohan Jain. 1931 m. gruodžio 11 d. – 1990 m. sausio 19 d.) – Indijos dvasinis mokytojas, mistikas, Osho meditacinio judėjimo kūrėjas, dinaminės meditacijos dvasinis praktikas. Savo karjerą jis pradėjo kaip dvasinis guru bei filosofijos profesorius. Osho teigė, kad dar 21-erių ji ištiko mistinė patirtis – nušvitimas. Po šio nutikimo įgytas žinias jis siekė perduoti ateinančioms kartoms. Bėgant metams, jis atsisakė akademinio darbo, kad sutelktų dėmesį tik į dvasinę praktiką. Ilgaamžę Rytų išmintį jis integravo į šiuolaikinės visuomenės klausimus, kalbėjo apie harmonijos, vienybės, meilės, pavydo, meditacijos reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime. Osho mokymai – tai visų religijų ir dvasinių tradicijų esmė. Nors ir prieštaringai vertinamas dėl kultūrinių, visuomeninių bei politinių idėjų skleidimo, bendruomenių kūrimo, jis sulaukė didelio dėmesio ir milijonų sekėjų visame pasaulyje. Išminčiaus knygos išverstos į 60 kalbų, jas leidžia daugiau nei 200 leidyklų.

1970 m. Osho pristatė savo dinaminės meditacijos metodą, kuris, pasak jo, suteikia žmonėms galimybę patirti dieviškumą. Mokytojas meditaciją suvokė ne tik kaip praktiką, bet ir sąmoningumo būseną, kurią galima lavinti ir išlaikyti kiekvieną akimirką. Jo teigimu, meditacija prasideda nestabdomu judesiu, kuris pirmiausia sukelia katarsį, o vėliau – tylos ir ramybės laikotarpį. Anot mistiko, dvasinio mokytojo tikslas – išprovokuoti kitų žmonių sąmonės judėjimą ir tobulėjimą. Jis to siekdavo įvairiais veiksmais bei elgesio modeliais, sudarydavo tokią aplinką, kurioje mokinys galėtų pats patirti meditacinę būseną.

Paminėtina ir tai, kad dauguma tradicinės meditacijos metodų reikalauja sėdėti vienoje pozoje, ramiai ir tyliai. Tačiau Osho meditacijos kitokios – jis suprato, kad daugeliui žmonių pasyvus sėdėjimas ir nepasiruošimas keliauti į vidinio pasaulio klodus sukelia nepakeliamą sunkumą. Todėl jo meditacijos remiasi suvokimu, kad prieš leidžiantis į dvasinį pasaulį, būtina atsikratyti tiek kūno, tiek proto įtampos. Aktyvios meditacijos, tokios kaip Kundalini, Nataraj, Nadabrahma – tai kelios iš Osho sukurtų praktikų, padedančių žmonėms pasiruošti meditacijai. Dėl tokio gana nestandartinio meditacijos suvokimo, t.y. priėmimo, kad meditacija gali būti ir aktyvi, reikalaujanti visapusiško pasiruošimo, fizinio judėjimo, jas visame pasaulyje pritaiko psichoterapeutai, o dvasiniai mokytojai ir praktikai, dirbdami su žmonėmis, pritaiko šį aktyvios meditacijos metodą Osho pulsacijų seansuose.

Osho sako, kad pažinti save – tai žinoti viską. Vis dėlto, toks pareiškimas reikalauja ypatingo dėmesingumo savo dvasiniam gyvenimui ir kasdieniams pasirinkimams. Vienintelis būdas patirti žinojimą – tai pasitikėti ir pasitelkti vidiniu stebėjimu. Osho išmintis bei paliktos žinios apie praktiką – į jokius religinius rėmus netelpantis žmogaus sąmonės vystymo metodas; gyvenimo būdas, kurio dėka galima atskleisti ir išnaudoti giliausią žmogaus potencialią gyvenimo tėkmėje.